Kuomet Vilties fėjos pakabukas surado savo pavadinimą, prasidėjo dizainerio paieškos, kuris nupieštų JĄ ant popieriaus...

Tačiau įkvėpimą, tikėjimą, viltį pasirodo ne taip jau paprasta nupiešti....

Piešė vienas, antras, trečias....ketvirtas dizaineris....bet niekas negalėjo tiksliai įprasminti šio subtilaus simbolinio...Buvau nusivylusi savimi ir nežinau, ko noriu....Kol vieną dieną mano draugė Eglė supažindino mane su Asta iš reklamos studijos, kuriai mano istorija pasirodė prasminga ir ji sutiko pabandyti JĄ nupiešti. Ir šai po pusmečio ieškojimų, JI įgavo savo formą..

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tuomet prasidėjo kitas, ne ką lengvesnis, etapas...Ilgos juvelyro paieškos...Po dviejų bandymų buvau nevilty. Arba esu per daug išranki, arba reikia rinktis iš to, kas yra...O kas yra, man pačiai nepilo prie kaklo...Aš laukiau...Laukiau ženklų...Kol vieną dieną mano draugė žurnalistė Kotryna Jurgita pasidalino savo straipsniu apie vieną juvelyrę. Apsidžiaugiau ir jai paskambinau...Tačiau gavau atsakymą, kad šiuo metu nedomina jokie papildomi projektai, bet ji žinanti juvelyrę Jurgitą Erminaitę, kuri užsiima rankų darbo vienetiniais darbais... Apsidžiaugiau ir nutariau jai išsiųsti savo istoriją...Laukiau...Laukiau ilgai...Bet po kelių savaičių sulaukiau skambučio iš Jurgitos ir teigiamo atsakymo, -"Pabandykime!"

 

Kuomet susitikome, Jurgita laukėsi antro vaikelio...buvo vasara, o terminas - lapkričio pabaigoje..

 

Atsisveikinant po pirmo mūsų susitikimo ji man padavė atviruką su maldele...Jau tada supratau, kad tai yra TAS žmogus, kurio aš taip ilgai ieškojau...

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tai buvo ženklas, kad reikia judėti toliau...

 

Po mėnesio, Jurgitos pagamintas pakabukas iš kart "prilipo" prie mano kaklo....Pagaliau!... Tai buvo JI!...

 

 

Paprašiau, kad Jurgita parodytų gamybos procesą...Mačiau, kaip ji apglosto kiekvieną pakabuką, kiek pačioje yra šilumos, gerumo, dvasingumo ir ramybės...

 

 

Lapkričio 17 dienos ankstyvą rytą į pasaulį pasibeldė Jurgitos sūnelis Timotiejaus. Šią dieną visas pasailis minėjo kaip Pasaulinės neišnešiotų naujagimių dieną...Ir kaip netikėsi stebuklais?...

Likimas tarsi pats sudėliojo gyvenimo istoriją ir suvedė žmones prasmingam tikslui...